Sausio 22 d. minime Pal. Laurą Vikunją. Ji gimė 1891 m. balandžio 5 d. Santjage (Čilė) .Mirė sausio 22 d. 1904 m. Argentinoje. Buvo saleziečių seserų auklėtinė. Per 13 savo intensyvaus gyvenimo metų nuėjo gilų tikėjimo kelią ir Dievo malonės padedama skausmą perkeitė į meilę.
Mes visi gyvename bendraudami. Lauros Vikunjos šventumas išsiskleidė bendrystėje ypatingomis sąlygomis, kurios jai davė galimybę augti. Laura- salezietiškos charizmos pavyzdys: neturtinga mergaitė, apsupta pavojų, Dievo išrinktoji.
Seserų saleziečių bendruomenės – tai moterys, kurioms būdingas veiksmingas jaunimo auklėjimas, gyvenime pažadinantis daugelį galimybių ir naujų būdų būti ir veikti. Šis liudijimas patraukė ir Laurą. Seserys- auklėjimo ekspertės, užsitarnaujančios auklėtinių pagarbą ir susižavėjimą. Tik meilė gelbsti, gydo ir kompensuoja. Viešpats kasdien dovanoja begalines galimybes ištverti, nutraukti ryšius, kurie supančioja ir žudo.
Laura pasirenka Jėzų ir, tarpininkaujant seserims ir broliams saleziečiams, pažįsta didžiąją Meilę , nusprendžia pasiaukoti Jam. Taip jos gyvenimas tampa vaisingas. Lauros liudijimas kviečia leistis, kad Viešpats keistų ir mus.
1988 m. Jonas Paulius II paskelbė Laurą Vikunją palaimintąja.
Palaimintoji Laura, melskis už mus, už jaunimą ir vaikus!
