pal.Laura Vicunja – Seserys salezietės

Sausio 22 d. minime Pal. Laurą Vikunją. Ji gimė 1891 m. balandžio 5 d. Santjage (Čilė) .Mirė sausio 22 d. 1904 m. Argentinoje. Buvo saleziečių seserų auklėtinė. Per 13 savo intensyvaus gyvenimo metų nuėjo gilų tikėjimo kelią ir Dievo malonės padedama skausmą perkeitė į meilę.

Mes visi gyvename bendraudami. Lauros Vikunjos šventumas išsiskleidė bendrystėje ypatingomis sąlygomis, kurios jai davė galimybę augti. Laura- salezietiškos charizmos pavyzdys: neturtinga mergaitė, apsupta pavojų, Dievo išrinktoji.

Seserų saleziečių bendruomenės – tai moterys, kurioms būdingas veiksmingas jaunimo auklėjimas, gyvenime pažadinantis daugelį galimybių ir naujų būdų būti ir veikti. Šis liudijimas patraukė ir Laurą. Seserys- auklėjimo ekspertės, užsitarnaujančios auklėtinių pagarbą ir susižavėjimą. Tik meilė gelbsti, gydo ir kompensuoja. Viešpats kasdien dovanoja begalines galimybes ištverti, nutraukti ryšius, kurie supančioja ir žudo.

Laura pasirenka Jėzų ir, tarpininkaujant seserims ir broliams saleziečiams, pažįsta didžiąją Meilę , nusprendžia pasiaukoti Jam. Taip jos gyvenimas tampa vaisingas. Lauros liudijimas kviečia leistis, kad Viešpats keistų ir mus.

1988 m. Jonas Paulius II paskelbė Laurą Vikunją palaimintąja.

Palaimintoji Laura, melskis už mus, už jaunimą ir vaikus!

Paauglė, seserų saleziečių auklėtinė.
1891 – 1904
Minėjimas – sausio 22 d.

Šiandien minime palaimintąją Laurą Vikunją. Laura gimė Santjage (Čilėje) 1891 metais. 1900 metais ji buvo priimta Į Marijos Krikščionių Pagalbos dukterų kolegiją, netoli Andų kalnų, Argentinoje. Sekančiais metais priėmė Pirmąją Komuniją ir, kaip Dominykas Savio, padarė šiuos pasiryžimus: mylėti Dievą visa savo širdimi, geriau mirti, bet nenusidėti, vis labiau pažinti Jėzų ir Jo neįžeisti. Po to, kai suprato, kad mama gyvena nuodėmėje, pasiaukojo Viešpačiui dėl jos atsivertimo.

Pirmasis biografas kun. Crestanello: „Laura slaptoje kentėjo širdyje. Vieną dieną apsisprendė paaukoti savo gyvenimą ir noriai priimti mirtį dėl mamos išgelbėjimo. Mane prašė palaiminti šį degantį troškimą. Aš dvejojau ilgai.“

Laura sustiprino askezę ir, su nuodėmklausio leidimu priėmė asmeninius evangelinius įžadus. Išsekinta aukos ir ligos miršta netoli Andų kalnų, Argentinoje 22 d. sausio 1904 metais.

Palaužta ligos ir kančios, paskutiniąją naktį patikėjo savo paslaptį mamai: „Mama, aš mirštu! Aš jau seniai prašiau Jėzaus, paaukodama savo gyvenimą už tave, kad iškovočiau tavo grįžimą pas jį… Mama, negi prieš numirdama nepatirsiu džiaugsmo matyti tave atsivertusią?“ Laidotuvių dieną mama vėl iš naujo priima sakramentus ir pradeda naują gyvenimą. Jos kūnas yra Bahia Blanca (Argentina) Marijos Krikščionių Pagalbos dukterų koplyčioje.

1988 – aisiais popiežius Jonas Paulius II paskelbė Laurą Vikunją palaimintąja.

Malda

O palaimintoji, Laura Vikunja,

tu, kuri savo herojiškomis dorybėmis tapai panaši į Kristų,

priimki mūsų pasitikinčią maldą.

Išmelsk mums reikalingų malonių… ir padėk tyra širdimi paklusti Tėvo valiai.

Dovanok mūsų šeimoms ramybę ir ištikimybę.

Padaryk, kad mūsų, kaip ir tavo gyvenime, suspindėtų tvirtas tikėjimas, drąsus skaistumas,

dėmesinga meilė ir rūpestis broliais. Amen.

Šaltinis: https://www.cgfmanet.org