Šv. Pranciškus Salezas

. Naujienos | 0

„Ne darbų kiekybe patinkame Dievui, bet meile su kuria tuos darbus atliekame.“

Šie Šv. Pranciškaus žodžiai nurodo tiesos ir aiškumo kelią, kad kiekvienas gyvenimas būtų autentiškas. Įsipareigojimas gyvenimo šventumui, kurio Šv. Pranciškus prašė iš visų, dar gerokai anksčiau negu pasirodė Vatikano II idėjos, kreipė į taiką, ramybę ir gailestingumą. Jėzaus šviesoje su metais brendo mūsų Šventojo Pranciškaus ramumas, nuolat pasiliekant Jėzaus Širdyje. Jis kiekvieną dieną vis daugiau ir daugiau tapdavo meilingesnis, geresnis. Ir visa tai malonės dėka. Daugybė dorybių darė vis jautresnę jo šventą širdį.

Joana Šantalietė rašė:“ Niekada nemačiau tokios švelnios, romios ir nuolankios širdies, kokia buvo jo širdis. Daugelis asmenų tvirtino, kad matydami Pranciškų, matė jame mūsų Viešpatį, vaikštantį žemėje.“

Vincentas Paulietis Šv. Pranciškų Salezą vadindavo „Gyvąja Evangelija“. Mūsų Šventasis daugiau mokė savo gyvenimu  nei žodžiais. Tikrasis šventumas yra priklausyti Dievui, gyventi su Juo gilioje bendrystėje.

Viešpatie Jėzau, suteik mums Šventosios Dvasios,kad kiekvienas galėtume pasakyti:“Dievas yra vienintelis mano troškimas, vienintelė baimė Jį prarasti, mano didžiausias siekimas Jam visada priklausyti“.

 

C. Zanotti SDB

Šaltinis: www.cgfmanet.org

Pilnas tekstas italų kalba:https://drive.google.com/drive/folders/1z_DCr9O-WB8BHaYQRIS4lPcFbXi4ta2l

Palaimintoji Laura

. Naujienos | 0

Sausio 22 d. minime Pal. Laurą Vikunją. Ji gimė 1891 m. balandžio 5 d. Santjage (Čilė) .Mirė sausio 22 d. 1904 m. Argentinoje. Buvo saleziečių seserų auklėtinė. Per  13 savo intensyvaus gyvenimo metų nuėjo gilų tikėjimo kelią ir Dievo malonės padedama skausmą perkeitė į meilę.

Mes visi gyvename bendraudami. Lauros Vikunjos šventumas  išsiskleidė bendrystėje ypatingomis sąlygomis, kurios jai davė galimybę augti. Laura- salezietiškos charizmos pavyzdys: neturtinga mergaitė, apsupta pavojų, Dievo išrinktoji.

Seserų saleziečių bendruomenės – tai  moterys, kurioms būdingas veiksmingas jaunimo auklėjimas, gyvenime pažadinantis daugelį galimybių ir naujų būdų būti ir veikti. Šis liudijimas patraukė ir Laurą. Seserys- auklėjimo ekspertės, užsitarnaujančios auklėtinių pagarbą ir susižavėjimą. Tik meilė gelbsti, gydo ir kompensuoja. Viešpats kasdien dovanoja begalines galimybes ištverti, nutraukti ryšius, kurie supančioja ir žudo.

Laura pasirenka Jėzų ir, tarpininkaujant seserims ir broliams saleziečiams, pažįsta didžiąją Meilę , nusprendžia pasiaukoti Jam.  Taip jos gyvenimas tampa vaisingas. Lauros liudijimas kviečia leistis, kad Viešpats keistų ir mus.

1988 m. Jonas Paulius II paskelbė Laurą Vikunją palaimintąja.

Palaimintoji Laura, melskis už mus, už jaunimą ir vaikus!

Kun. Antano Skelčio minėjimas Griškabūdyje

. Naujienos | 0

Liepos 25 d. salezietiškoje dvasioje  minėjome saleziečių pradininko kun. Antano Skelčio 60 mirties metines (1960.07.28).
Saleziečių šeima (saleziečiai, salezietės, saleziečiai bendradarbiai, kun. Bosko mylėtojai ir bičiuliai) susirinko iš visų Lietuvos kampelių Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčioje, kur šventėme Eucharistiją.
Šv. Mišioms vadovavo kard. Sigitas Tamkevičius, kuris pamokslo metu papasakojo kokį didžiulį įspūdį padarė jam – mažam vaikui – kunigo saleziečio tikėjimas, paprastumas, darbštumas. Jauno Sigito mama siuntė jį patarnauti Mišioms kunigui Antanui, kuris slapstėsi nuo ištrėmimo. Ir ten Sigitas liko “pagautas” Jėzaus.
Šv. Mišiose giedojo  Vilniaus šv. Jono Bosko parapijos choras (vad. Vitalija Valiukevičiūtė).
Po šv. Mišių visi susirinko prie kun. Antano Skelčio kapo, esančio kapinėse prie bažnyčios. Ten Vilniaus arkivyskupo augziliaras vysk. Arūnas Poniškaitis (artimas kunigo Skelčio giminaitis) vede trumpą maldą už mirusį kunigą. Keletas saleziečių bendradarbių atnaujino savo įsipareigojimų priesaiką prie savo saleziečio globėjo kapo. Dar keletas svečių tarė pagerbimo žodžius prie kapo.
Pakviesti Griškabūdžio klebono, kun. Vytauto Mazirsko, visi dalyviai galėjo pasivaišinti Dienos Centro patalpose ir kiemelyje.
Šventės prasmė – tęsti toliau savo aplinkoje didž. gerb. kun. saleziečio Antano Skelčio darbus: Dievo garbei ir jaunimo išganymui. Da mihi animas – coetera tolle (Duok man sielas, visą kitą pasiimk).

teksto ir foto šaltinis: www.facebook.com/VilniausSvJonoBoskoParapija