Palaimintoji Laura

. Naujienos | 0

Sausio 22 d. minime Pal. Laurą Vikunją. Ji gimė 1891 m. balandžio 5 d. Santjage (Čilė) .Mirė sausio 22 d. 1904 m. Argentinoje. Buvo saleziečių seserų auklėtinė. Per  13 savo intensyvaus gyvenimo metų nuėjo gilų tikėjimo kelią ir Dievo malonės padedama skausmą perkeitė į meilę.

Mes visi gyvename bendraudami. Lauros Vikunjos šventumas  išsiskleidė bendrystėje ypatingomis sąlygomis, kurios jai davė galimybę augti. Laura- salezietiškos charizmos pavyzdys: neturtinga mergaitė, apsupta pavojų, Dievo išrinktoji.

Seserų saleziečių bendruomenės – tai  moterys, kurioms būdingas veiksmingas jaunimo auklėjimas, gyvenime pažadinantis daugelį galimybių ir naujų būdų būti ir veikti. Šis liudijimas patraukė ir Laurą. Seserys- auklėjimo ekspertės, užsitarnaujančios auklėtinių pagarbą ir susižavėjimą. Tik meilė gelbsti, gydo ir kompensuoja. Viešpats kasdien dovanoja begalines galimybes ištverti, nutraukti ryšius, kurie supančioja ir žudo.

Laura pasirenka Jėzų ir, tarpininkaujant seserims ir broliams saleziečiams, pažįsta didžiąją Meilę , nusprendžia pasiaukoti Jam.  Taip jos gyvenimas tampa vaisingas. Lauros liudijimas kviečia leistis, kad Viešpats keistų ir mus.

1988 m. Jonas Paulius II paskelbė Laurą Vikunją palaimintąja.

Palaimintoji Laura, melskis už mus, už jaunimą ir vaikus!

Kun. Antano Skelčio minėjimas Griškabūdyje

. Naujienos | 0

Liepos 25 d. salezietiškoje dvasioje  minėjome saleziečių pradininko kun. Antano Skelčio 60 mirties metines (1960.07.28).
Saleziečių šeima (saleziečiai, salezietės, saleziečiai bendradarbiai, kun. Bosko mylėtojai ir bičiuliai) susirinko iš visų Lietuvos kampelių Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčioje, kur šventėme Eucharistiją.
Šv. Mišioms vadovavo kard. Sigitas Tamkevičius, kuris pamokslo metu papasakojo kokį didžiulį įspūdį padarė jam – mažam vaikui – kunigo saleziečio tikėjimas, paprastumas, darbštumas. Jauno Sigito mama siuntė jį patarnauti Mišioms kunigui Antanui, kuris slapstėsi nuo ištrėmimo. Ir ten Sigitas liko “pagautas” Jėzaus.
Šv. Mišiose giedojo  Vilniaus šv. Jono Bosko parapijos choras (vad. Vitalija Valiukevičiūtė).
Po šv. Mišių visi susirinko prie kun. Antano Skelčio kapo, esančio kapinėse prie bažnyčios. Ten Vilniaus arkivyskupo augziliaras vysk. Arūnas Poniškaitis (artimas kunigo Skelčio giminaitis) vede trumpą maldą už mirusį kunigą. Keletas saleziečių bendradarbių atnaujino savo įsipareigojimų priesaiką prie savo saleziečio globėjo kapo. Dar keletas svečių tarė pagerbimo žodžius prie kapo.
Pakviesti Griškabūdžio klebono, kun. Vytauto Mazirsko, visi dalyviai galėjo pasivaišinti Dienos Centro patalpose ir kiemelyje.
Šventės prasmė – tęsti toliau savo aplinkoje didž. gerb. kun. saleziečio Antano Skelčio darbus: Dievo garbei ir jaunimo išganymui. Da mihi animas – coetera tolle (Duok man sielas, visą kitą pasiimk).

teksto ir foto šaltinis: www.facebook.com/VilniausSvJonoBoskoParapija

Motinos Marijos Dominykos šventė

. Naujienos | 0

Gegužės 13 d. švenčiame Šv. Marijos Dominykos Mazzarello šventę, kuri kartu su šv. J. Bosko įkūrė mūsų vienuoliją.

Ji mums primena:
„ Matau, kad kai kurie iš jūsų bažnyčioje meldžiasi su dideliu užsidegimu, bet yra ir tokių, kurie atsirėmę į suolus vos judina lūpas. Kiti, man atrodo, nesimeldžia, bet yra apimti nuobodulio, su apsnūdusia širdimi ir neturi jokio noro eiti pirmyn.
Pasitelkime gerąją valią, nors ir neturėdami to užsidegimo, stenkimės daryti tai, ką galime. Ryte po maldos visuomet dar lieka laiko iki Šventos Komunijos. Tai labai brangus laikas! Bet mes nemokame jo išnaudoti! Norime priimti Jėzų į savo širdį, tad išsilaisvinkime nuo tuščių minčių, mąstykime apie Jėzų, kuris padarė tiek daug stebuklų pasaulyje ir mokykimės Jį mylėti! Po to, kai Jį priėmėme , galvokime apie tai, kad mes savyje turime Dangų, dėkokime Jėzui iš visos širdies, visą dieną… Dėkokime už tą didžią malonę, kurią gavome. Matysite, nors ir pasitaikys kokių prieštaravimų, jei tik gerai meldėtės ryte, viską ištversite dėl Jėzaus meilės.“ (Maccono )

Šventoji Dominyka Mazzarello, melski už mus!