Šv. Pranciškaus Salezo šventė

. Naujienos | 0

2022 m. sausio 24 d. Saleziečių šeima švenčia Šv. Pranciškaus Salezo,  Vyskupo ir Bažnyčios Daktaro šventę. Šiais metais sukanka  400 metų nuo jo mirties (1622- 2022).

Minint 150 metų nuo seserų saleziečių FMA Instituto įsteigimo (1872- 2022), įdomu sugrįžti prie kai kurių nuorodų, esančių Instituto šaltiniuose, kurias surinko ir pagilino ses. Piera Cavaglia.

„Kaip ir Saleziečių kongregacijai, taip pat ir kun. Bosko seserų Institutui lemiamos  įsteigimo proceso datos išpuola kaip tik  per Šv. Pranciškaus Salezo šventę.  Šias įžvalgas beliko realizuoti salezietiškoje dvasioje  1872 m. sausio 29 d.„ (Kronistorija  I , 273-274).

Vienuolinių įžadų dieną (1872 m. rugpjūčio 5 d.) kun. Bosko, besikalbėdamas su pirmosiomis Marijos Krikščionių pagalbos dukterimis,  pasirenka Šv. Pranciškų Salezą kaip modelį.“ (Kronistorija 1, 300).

Seserys pataria: „Darykite laisvai tai, ko reikalauja meilė“ (L 35,3). Tokius panašius žodžius ir Šv. Pranciškus Salezas rašo Šv. Joanai Pranciškai Šantalietei: „ Viską darykite vedami meilės, nieko nedarykite per prievartą“.  (Laiškai Šantalietei 14-10-1604, X359). Saleziečių  Rektorius šią frazę pasirinko ir 2022 m. Strennai.

Šventasis Ženevos vyskupas, persmelktas optimizmo savo penitentus drąsino: „Gyvenkite džiugiai, nes mūsų Dievas yra džiaugsmo Dievas“. „Sveiki ar sergantys, visuomet keliaukime su džiaugsmu“. „Džiaukitės, nežiūrint visų nepasisekimų“.

Marija Dominyka savo seseris  FMA taip pat ragina džiaugtis: „Džiaugsmas- tai šventumo ženklas tos širdies, kuri labai myli Viešpatį“. (L 60,5).

Pasikliaujame mūsų Globėju Pranciškumi Salezu ir prašome Jo užtarimo.

Šv. Pranciškus Salezas

. Naujienos | 0

„Ne darbų kiekybe patinkame Dievui, bet meile su kuria tuos darbus atliekame.“

Šie Šv. Pranciškaus žodžiai nurodo tiesos ir aiškumo kelią, kad kiekvienas gyvenimas būtų autentiškas. Įsipareigojimas gyvenimo šventumui, kurio Šv. Pranciškus prašė iš visų, dar gerokai anksčiau negu pasirodė Vatikano II idėjos, kreipė į taiką, ramybę ir gailestingumą. Jėzaus šviesoje su metais brendo mūsų Šventojo Pranciškaus ramumas, nuolat pasiliekant Jėzaus Širdyje. Jis kiekvieną dieną vis daugiau ir daugiau tapdavo meilingesnis, geresnis. Ir visa tai malonės dėka. Daugybė dorybių darė vis jautresnę jo šventą širdį.

Joana Šantalietė rašė:“ Niekada nemačiau tokios švelnios, romios ir nuolankios širdies, kokia buvo jo širdis. Daugelis asmenų tvirtino, kad matydami Pranciškų, matė jame mūsų Viešpatį, vaikštantį žemėje.“

Vincentas Paulietis Šv. Pranciškų Salezą vadindavo „Gyvąja Evangelija“. Mūsų Šventasis daugiau mokė savo gyvenimu  nei žodžiais. Tikrasis šventumas yra priklausyti Dievui, gyventi su Juo gilioje bendrystėje.

Viešpatie Jėzau, suteik mums Šventosios Dvasios,kad kiekvienas galėtume pasakyti:“Dievas yra vienintelis mano troškimas, vienintelė baimė Jį prarasti, mano didžiausias siekimas Jam visada priklausyti“.

 

C. Zanotti SDB

Šaltinis: www.cgfmanet.org

Pilnas tekstas italų kalba:https://drive.google.com/drive/folders/1z_DCr9O-WB8BHaYQRIS4lPcFbXi4ta2l