Šv. Jono Bosko šventė

. Naujienos | 0

Šiandien švenčiame mūsų Įkūrėjo Šv J. Boksko šventę.  Dalinamės jo mintimis apie maldą

 

Šv. Jono Bosko mintys apie maldą

Reikia melstis su nepaliaujama viltimi, kad būsime išklausyti. Kas meldžiasi abejodamas, kad bus išklausytas – įžeidžia Dievą, kuris tikrai išklauso tuos, kurie meldžias su gyvu tikėjimu ir begaline viltimi. Kada prašome malonės, atsiduodame Dievui, kaip sūnus atsiduodtų, jei į Jį buvo kreipiamasi su pasitikėjimu.

Žinokite, kaa į savo brangios mamos rankas. Meldžiantis šiuo būdu malda tampa galinga. Niekada pasaulyje nėra girdėta, kad Dievas neišklausyd Dievas išklauso mūsų maldas tuo būdu ir tuo laiku, kada mato, kad mums to labiausiai reikia mūsų sielų šventėjimui ir Dangaus Karalystės laimėjimui.

Kada būsime kitame pasaulyje, aiškiai pamatysime, kokie veiksmingi buvo mūsų maldų žodžiai. O jeigu mūsų maldos nedavė vaisių, tai reiškia, kad mes tinkamai nesimeldėme.

Taigi, žiūrint į šiuos trumpus pastebėjimus, matome, kad negalime melstis be pasiruošimo. „Prieš darydamas įžadą, pergalvok jį; nebūk žmogumi, kuris bando Viešpatį“(Sir 18, 23). Apmąstyk tą garbę prieš prisistatydamas dangaus ir žemės Viešpačiui, apmąstyk ir tai ko nori prašyti Dievo, pasirink tokią maldą, kuri labiausiai atitiktų tavo aplinkybes ir poreikius, stoki prieš Dievą su artimais tavo širdžiai žodžiais, kuriuos moki mintinai arba skaityk iš knygos. Tokiu būdu tu melsies tiesoje ir dvasioje.

 

 

Šv. Pranciškus Salezas

. Naujienos | 0

„Ne darbų kiekybe patinkame Dievui, bet meile su kuria tuos darbus atliekame.“

Šie Šv. Pranciškaus žodžiai nurodo tiesos ir aiškumo kelią, kad kiekvienas gyvenimas būtų autentiškas. Įsipareigojimas gyvenimo šventumui, kurio Šv. Pranciškus prašė iš visų, dar gerokai anksčiau negu pasirodė Vatikano II idėjos, kreipė į taiką, ramybę ir gailestingumą. Jėzaus šviesoje su metais brendo mūsų Šventojo Pranciškaus ramumas, nuolat pasiliekant Jėzaus Širdyje. Jis kiekvieną dieną vis daugiau ir daugiau tapdavo meilingesnis, geresnis. Ir visa tai malonės dėka. Daugybė dorybių darė vis jautresnę jo šventą širdį.

Joana Šantalietė rašė:“ Niekada nemačiau tokios švelnios, romios ir nuolankios širdies, kokia buvo jo širdis. Daugelis asmenų tvirtino, kad matydami Pranciškų, matė jame mūsų Viešpatį, vaikštantį žemėje.“

Vincentas Paulietis Šv. Pranciškų Salezą vadindavo „Gyvąja Evangelija“. Mūsų Šventasis daugiau mokė savo gyvenimu  nei žodžiais. Tikrasis šventumas yra priklausyti Dievui, gyventi su Juo gilioje bendrystėje.

Viešpatie Jėzau, suteik mums Šventosios Dvasios,kad kiekvienas galėtume pasakyti:“Dievas yra vienintelis mano troškimas, vienintelė baimė Jį prarasti, mano didžiausias siekimas Jam visada priklausyti“.

 

C. Zanotti SDB

Šaltinis: www.cgfmanet.org

Pilnas tekstas italų kalba:https://drive.google.com/drive/folders/1z_DCr9O-WB8BHaYQRIS4lPcFbXi4ta2l

Palaimintoji Laura

. Naujienos | 0

Sausio 22 d. minime Pal. Laurą Vikunją. Ji gimė 1891 m. balandžio 5 d. Santjage (Čilė) .Mirė sausio 22 d. 1904 m. Argentinoje. Buvo saleziečių seserų auklėtinė. Per  13 savo intensyvaus gyvenimo metų nuėjo gilų tikėjimo kelią ir Dievo malonės padedama skausmą perkeitė į meilę.

Mes visi gyvename bendraudami. Lauros Vikunjos šventumas  išsiskleidė bendrystėje ypatingomis sąlygomis, kurios jai davė galimybę augti. Laura- salezietiškos charizmos pavyzdys: neturtinga mergaitė, apsupta pavojų, Dievo išrinktoji.

Seserų saleziečių bendruomenės – tai  moterys, kurioms būdingas veiksmingas jaunimo auklėjimas, gyvenime pažadinantis daugelį galimybių ir naujų būdų būti ir veikti. Šis liudijimas patraukė ir Laurą. Seserys- auklėjimo ekspertės, užsitarnaujančios auklėtinių pagarbą ir susižavėjimą. Tik meilė gelbsti, gydo ir kompensuoja. Viešpats kasdien dovanoja begalines galimybes ištverti, nutraukti ryšius, kurie supančioja ir žudo.

Laura pasirenka Jėzų ir, tarpininkaujant seserims ir broliams saleziečiams, pažįsta didžiąją Meilę , nusprendžia pasiaukoti Jam.  Taip jos gyvenimas tampa vaisingas. Lauros liudijimas kviečia leistis, kad Viešpats keistų ir mus.

1988 m. Jonas Paulius II paskelbė Laurą Vikunją palaimintąja.

Palaimintoji Laura, melskis už mus, už jaunimą ir vaikus!