Saleziečių šeimos rekolekcijos

. Naujienos | 0

2019-02-08/09 dienomis Kauno Palemono parapijos svečių namuose vyko saleziečių šeimos narių rekolekcijos, kuriose dalyvavo Kaune gyvenantys saleziečiai bendradarbiai ir seserys salezietės: s. Liucija Grybaitė FMA, s. Lina Minelgaitė FMA, s. Irutė Dovydaitytė FMA.

Rakolekcijose pirmąją konferenciją vedė salezietis bendradarbis Eugenijus Mačiukas. Jis dalinosi Šv. kun. Maksimiljono Kolbės mintimis apie Mariją, jog turime mokytis mylėti Jėzų taip kaip Marija jį mylėjo. Ragino klausti savęs ar aš kasdien sąmoningai apsisprendžiu gyventi su Marija.

Kauno kunigų seminarijos klierikas, salezietis bendradarbis, Martynas Povylaitis kalbėjo apie saleziečių bendradarbių dvasingumą. Jis teigė, kad priklausymas draugijai prasideda asmeniniu pažadu, kuriuo išreiškiamas pasiryžimas išgyventi krikštą. Saleziečių bendradarbiai pirmiausia patys yra atsakingi už savo salezietišką formaciją. Svarbu gilintis į savo šaknis ir liudyti tai pasauliui. Būti saleziečiu bendradarbiu yra pašaukimas, kuris trunka visą gyvenimą.

Šeštadienį į svečius atvyko Skardupio parapijos klebonas kun. Petras Algirdas Kanapka, kuris susitikimą pradėjo klausimu ir pamąstymu apie tai koks mano gyvenimo tikslas, kaip svarbu mylėti ir priimti save tokį koks esu. Jis teigė, kad priimdamas save galiu priimti kitą, kuris taip pat yra netobulas, bet Dievo mylimas. Iš to kyla dėkingumas ir džiaugsmas. Nuodėmė mus sukausto, apipina baime. Per išpažintį įvyksta susitaikinimas. Dievo prašome atleidimo, kuris jau yra duotas visiems laikams. Einu išpažinties ne prašyti atleidimo, bet atsiprašyti už apsileidimus.

Kunigo pasidalintos mintys kvietė susimąstyti apie atleidimo svarbą. Atleisdami išsilaisviname ir duodame galimybę kitam žmogui išsilaisvinti. Atleidimo esmė – tai skausmo išreiškimas. Įžeidime, neišsakytame skausme veikia puikybė, kuri neleidžia būti pažemintu.

Paskutinę konferenciją rekolekcijų metu vedė kun. Massimo Bianco SDB. Jis pasidalino mintimis apie tai kaip kun. Bosko išgyveno sunkumus, kaip buvo pasiryžęs viskam, kad padėtų jaunimui.

Dėkojame Viešpačiui už šį bendrystės ir širdžių atnaujinimo laiką.

+ Liucija – Margarita SC

. Naujienos | 0

Sausio 25 dieną Romoje Viešpatyje užmigo Liucija (Margarita) Atkočiūnienė SC, Saleziečių Bendradarbių atkūrėja Lietuvoje, daug nusipelnusi, kad mūsų Tėvynėje Kun. Bosko ir jo vertybės paplistų kaip galima plačiau.
Tikru Dievo Apvaizdos įrankiu buvo Kaune prie Vytauto bažnyčios susibūręs Saleziečių Bendradarbių būrelis, kuriam Liucija ir buvęs Vytėnų mokyklos mokytojas J. Stašaitis vadovavo. L. Atkočiūnienė, patyrusi ypatingų Kun. Bosko malonių, nutarė pogrindinėmis sąlygomis atgaivinti Saleziečių veiklą Lietuvoje.
Liucija su P. Puišyte, ilgą laiką dirbusia Vytėnuose, 1976 m. įsteigė Šv. Jono Bosko gerbėjų būrelį, kurio nariai kiekvieno mėnesio pabaigoje rinkdavosi tai vienur, tai kitur, kol galiausiai atsikėlė į Liucijos Atkočiūnienės namus, greitai pramintus ”Pinardžio namais”. Ši moteris tikrai daug nusipelnė – išugdė nemaža pašaukimų į Saleziečių Šeimą, surado sovietmečiu ”pasislėpusias” seseris, buvo tikra Saleziečių Šeimos suvienytoja tada, kai net galvoti apie tai nebuvo galima. Liucija, padedama kitų gerų žmonių, taip pat ir s. B. Morkevičiūtės OSB, ieškojo seserų Saleziečių Lietuvoje. Taip buvo surastos seserys Stefanija Ladygaitė FMA ir Magdalena Bielskytė FMA. Dievo Apvaizda ir kun. Bosko per ją darė didelius darbus – Kauno Šv. Antano bažnyčioje buvo įkurta teatro trupė ”boskiukai”, privačiuose namuose vaidinusi meniškus religinio turinio spektaklius. Liucija akomponuodama ir kurdama salezietiškos dvasios kūrinius, Kaune ir Rumšiškėse būrė ansamblius. Turėdama puikų dailininkės talentą, Liucija tapė paveikslus daugeliui bažnyčių, Kristaus Kapo, Betliejaus, ir kitas reikalingas dekoracijas bažnyčioms, kurių tuo metu nebuvo galima gauti.
Liucija Atkočiūnienė, atsiradus jaunai salezietei s. Liucijai Grybaitei FMA, už savo veiklą (ir motiniškumą) buvo pradėta vadinti Šv. Kun. Jono Bosko motinos vardu – Margarita. Tas vardas ją dar labiau skatino veikti, nežiūrint kliūčių.
Tegul Viešpats, kuriam Liucija – Margarita uoliai tarnavo, priima savo ištikimą tarnaitę, padovanojusią savo gyvenimą Jam ir plėtusią Jo Karalystę Lietuvoje.
TESIILSI VIEŠPATYJE!

Martynas Povylaitis SC

Vasario 7 d. Saleziečių Šeima mini Palaimintąjį popiežių Pijų IX

. Naujienos | 0

 

Giovanni Maria Mastai Ferretti gimė 1792 m. gegužės 13 d. Senigalijoje (Italija). Kunigu buvo pašventintas 1819 m. Nuo 1823 iki 1825 m. dvejus metus buvo misijonieriumi Čilėje. Būdamas vos 35 metų buvo nominuotas Spoleto arkivyskupu, po to, 1832 m. Imolos arkivyskupu. 1840 m. pakeltas kardinolu, o 1846 m. birželio 16 d. buvo išrinktas Vyriausiuoju Vyskupu. Kunigas Bosko pirmą audienciją pas šį popiežių turėjo 1858 m. kovo 9 d. Popiežius Pijus IX nepaprastai pritarė ir skatino kun. Bosko veiklą ir ketinimą steigti Bažnyčioje naują vienuoliją. Jie sutarė vadinti šią Kongregaciją „Draugija”, nes tai, anot popiežiaus Pijaus, labiau atitiko to laikmečio dvasią. Pijus IX įtikino kunigą Bosko parašyti savo biografinius memuarus kaip ypatingą dvasingumo ir šaknų palikimą Saleziečių gyvenime. Per savo pontifikatą šis popiežius patvirtio Saleziečių Draugijos ir Marijos Krikščionių Pagalbos Dukterų Instituto konstitucijas bei Saleziečių Bendradarbių Draugiją, kurios pirmuoju nariu jis pats užsirašė. 1854 m. gruodžio 8 d. paskelbė Dievo Motinos Nekaltojo Prasidėjimo dogmą, 1869 m. sušaukė Vatikano I susirinkimą, o 1870 m. gruodžio 8 d. paskyrė Šventąjį Juozapą visuotinės Bažnyčios Globėju. Mirė 1878 m., vasario 7 d., po 32 pontifikato metų.
Šv. pop. Jonas Paulius II 2000 m. rugsėjo 3 d. paskelbė popiežių Pijų IX palaimintuoju.

Palaimintasis Popiežiau Pijau IX, melski Dievą už mus ir už visą didelę Saleziečių Šeimą pasaulyje!

Martynas Povylaitis SC